Man melavai tiesos nesakiai

manei kad busim amžinai,

net nesvajok apie tai.

Man nereikia tavo melagingų akių,

nes per jas aš labai kenčių.

Tavo žodžiais nebe tikiu,

gali nesiaiškinti,eik po velnių.

kol dar nenužudžiau tavųju akiu,

per kurias man buvo taip sunku.

Aš senai žinojau tai,kad mano širdyje liko tuštuma,

kuria palikai kažkada,kai buvom dar drauge,

meilė tavo manyje išblėso taip staiga.

Buvo sunku negalvoti naktim ar  tai buvo lemta skirtis su tavim,

Mintis manyje sukosi viena ar mylėjai tu mane,

kai prisiekinėjai tada amžina meile man.

Likom mes draugais su šiltais atsiminimais.

Ir net dabar  tu mane apkabini kaip tada,

kai praleidom naktį žvaigždžių apšviestame danguje.

Aš jaučiu tave šalia,

šypsena tavam veide,

tavo kvapa dar jaučiu,jis kelia mane aukštai virš debesų.